Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyrauja įvairios subkultūros. Taigi, kokios jos? Kas kiekvienai iš jų būdinga? Kodėl vieni ar kiti nusprendžia tapti tam tikros subkultūros dalimi? Visa tai ir dar daugiau Jūs rasite čia! ;)
Hipsteriai - tai viena naujausių subkultūrų, o gal subkultūra tai pavadinti net negalėtų, kadangi specialistai teigia, kad subkultūrų atstovai turi turėti konkrečią madą, stilių, muziką ar filosofiją. Hipsterius apibūdinti sunku, galbūt todėl, kad ši "ale" subkultūra dar nėra "nusistovėjusi".
Kokia jų išvaizda? Hm..tai "hipsteriški" akiniai - "Ray-ban'ai" - būtina stiliaus detalė. Šmaikštaujama, kad būtent jiems hipsteriai negaili pinigų, akiniai gali būti brangiausias jų turimas daiktas. Po to seka ilgi šalikai arba didelės skaros – kuo mažiau kaklo matosi, tuo geriau. Hipsteriai ištikimi ryškioms spalvoms bei aksesuarams. Derina klasikinius drabužius su margaspalvėmis tamprėmis, taip pat nugarintais džinsais. Didelė stiliaus klaida –aukštakulniai. Jų hipsterės merginos vengia. Situaciją "pataiso" batai su platformomis, tačiau dažniausiai jas galima išvysi su spalvotais sportbačiais. Hipsteris turi atrodyti taip, lyg absoliučiai neskiria laiko išvaizdai, bet atrodo žaviai (tačiau išvaizdai jie laiko skiria, ir dar kaip :D). Hipsteriai dažniausiai neturi pinigų nuosaviems automobiliams. Dviratis – pagrindinė transporto priemonė, kuria jie valandų valandas suka ratus po miestą.
Jie klausosi tokios muzikos, kurios beveik niekas nežino. Tai dažniausiai kažkas, ką galima "kišti" po "indie" ženklu bei šiek tiek elektronikos. Hipsterio "iPod'e" tikrai nerasi tokių atlikėjų, kaip Lady Gaga, Britney Spears ar Lenny Kravitz.
Tipiškas hipsteris taip pat turėtų būti gana nemažai apsiskaitęs ir apskritai domėtis kultūra. Kadangi nuolat "primeta" viską išmanančiu, kritiškai vertina kitas kultūras, o ypač pop kultūrą.
Kas dar?..Tiesa, jie neįsivaizduoja dienos be kavos "išsinešimui" ir cigarečių.
Hiphopas − tai kultūrinis judėjimas, kuris prasidėjo Niujorko rajone Bronkse 1970 m. (atsiradimas siejamas su didžėjų Afrika Bambaataa, kuris beje sugalvojo "hip hop" pavadinimą, ir Grandmaster Flash ritminiais eksperimentais Dub ir Funk muzikos pagrindu). Nuo to laiko hiphopas išpopuliarėjo visame pasaulyje. Break beat + rep + break dancers + graffiti - visa tai sudaro šią subkultūrą.
Pirmieji hiphopo vakarėliai vykdavo rūsiuose ar apleistuose namuose, kuriuose susirinkdavo daug jaunimo, pamėgusio naująjį stilių. Populiarėjo ir hiphopo šokis, vadinamas breiku. Tai šokis, priešingai nei lotynų bei klasikiniai šokiai, nevaržantis judesių, leidžiantis išreikšti save. Jau 1972 m. Bronkse ir Harleme buvo nemažai breiko brigadų, kurios dalijo miesto teritoriją ir šoko kiekviena savo sankryžoje.
Kita ankstyvojo hiphopo kryptis - graffiti. Atsirado 1970 m., kai 16-metis juodaodis Demetrivsas iš Vašingtion Hajtso pradėjo dažais rašyti savo pravardę – Taki 183 – ant Niujorko pastatų sienų. Tokios žymos buvo vadinamos „tagais“, ir jos dažniausiai buvo siejamos su "grafferių" pravardėmis.
Tačiau pats didžiausias hiphopo iškilimas buvo repo muzikos atsiradimas. 1975 m. Kul Herkas vakarėlyje klube „Hevalo“ paėmė mikrofoną ir pradėjo breiko metu kalbėtis su šokančia minia. Visiems patiko. Iš pradžių tai buvo kokios nors palaikančios frazės, vėliau į šį monologą buvo įtrauktos ir kitos improvizacijos. Tai anuomet buvo vadinama ne repu, o žodžiu „emceeing“. Kai repas paplito jaunimas ėmė varžytis tarpusavyje, kad kiek galima geriau improvizuotų eiliuotą tekstą pagal griežtas taisykles. Du varžovai pakaitomis keisdavosi savo tekstais, kol vienas pralaimėdavo. Tuo metu repo tikslas buvo - kiek galima stipriau įžeisti savo varžovą, o dar geriau – jo motiną ar seserį.
Taigi hiphopo muzika atliekama taip: vienas atlikėjas repuoja (t. y. energingai deklamuoja ritmišką tekstą), kitas suka plokšteles akomponuodamas vokalistui ir pan. Būtent hiphopo didžėjai pirmieji panaudojo „scratching“ techniką - plokštelės „braižymą“, kuris smarkiai paįvairina ritmiką.
Pirmoji pasaulyje repo grupė - „Grand Master Flash & The Furious 5“.
O kaip gi hiphopas atsirado Lietuvoje? – Taigi, viskas prasidėjo nuo 1988 m., kai ėmė byrėti SSRS. Tuo laikotarpiu per sieną sunkėsi vis daugiau informacijos apie Vakaruose gyvuojančias kultūras ir subkultūras, ypač jų muziką. Viena tokių subkultūrų – hiphopas. Būtent su šiuo reiškiniu susijusi G&G Sindikato gyvastis, suleidusi šaknis ir pas mus bei sėkmingai tebegyvuojanti iki šiol.
Sel grupė taip pat buvo viena pirmųjų į Lietuvą įnešusių hiphopo kulturą. Iš pradžių hiphopo pasekėjų Lietuvoje buvo tikrai nedaug, tačiau palaipsniui skaičius didėjo. Šis didėjimas galų gale virto taip vadinamąja „pirma banga“.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ypač padaugėjo repuojančiųjų (Shamas, Dblz, Karoona, Shatas, Kasandra ir daugelis kitų). Dainose liejasi jų išgyvenimai, neišsakyti jausmai, gyvenimo nuoskaudos, nepasitenkinimas esama tvarka, visuomene ir panašiai.
Vis daugiau atsiranda hiphopo šokių grupių, vyksta įvairūs turnyrai, kuriuose renkami geriausieji.
Turbūt nėra miesto, kuris nebūtų paženklintas graffiti. Tai ypač populiarus užsiėmimas. Deja, daugelis paišo nelegaliai, kadangi viešose vietose, be leidimo yra draudžiama tai daryti.
Apsirengimo stilius – tai per didelės apsmukusios kelnės, iš kurių kyšo apatiniai, apsmukę bliuzonai su kapišonais, graffiti detalės, kepurės, provokuojantys užrašai, masyvus aksesuarai ir pan.
Hiphopas - tai aktyvių, nevaržančių savęs, protestuojančių prieš visuomenę, bei norinčių išreikšti save žmonių subkultūra.
Subkultūra – tai kultūrinis judėjimas, būdingas žmonių grupei, kurią vienija tam tikra pasaulėžiūra, gyvenimo būdas, išvaizda, požiūris, pomėgiai ir pan. Subkultūra taip pat gali būti įvardijama kaip žmonių visuma, atsiskyrusi nuo didžiosios, kitaip dar vadinamos „masinės“ kultūros, bei išsiskirianti savo elgesiu, tikėjimu, nuostatomis.
Subkultūra gali formuotis tarp žmonių, kurie yra susieti amžiaus grupės, rasės, tautybės, klasės, lyties ir t. t. pagrindu. Subkultūros formuojasi tol, kol pasidaro ryškios, išsiskiriančios, o jų nariai pasijaučia atsiriboję nuo „masinės“ kultūros. Yra ir priešingas variantas – kai vienas žmogus ar nedidelė grupė suformuoja tam tikrą elgesio, aprangos, tikėjimų ir kitokių kultūrinių elementų visumą, kurią pateikia ir išplatina visuomenėje. Subkultūrų skiriamieji bruožai gali būti estetiniai, religiniai, politiniai ir pan. Subkultūrų tyrimas dažnai susijęs su simbolizmo, atsispindinčio aprangoje, muzikoje, kalboje ir kituose stebimuose subkultūros narių elgesio elementuose.
Individas, norėdamas išreikšti save, savo priešiškumą "masės" nustatytoms taisyklėms, gindamas savo požiūrį bei vertybes, įsitraukia į tam tikrą subkultūrą, susikurdamas gyvenimo būdą, atspindintį jo asmenybę.
